Karjera

2001 m. įstojau mokytis į Vilniaus Dailės Akademiją – Klaipėdos Vizualinio Dizaino Katedrą. Jau pirmaisiais mokslų metais mano baigiamąjį darbą pripažino kaip geriausią visame kurse ir padėjo į metodinį skyrių, kaip pavyzdį, ateities kartoms. Šį įvertinimą gavau už estetikos, funkcijos, praktiškumo ir realumo įgyvendinti projektą sintezę. Šiuo principu vadovaujuosi iki šiol.

2005 m., baigęs mokslus, įsidarbinau dizaineriu – konsultantu, išskirtinai prabangių baldų salone – „MadamW”. Jaunam žmogui tai buvo solidi patirtis, kuri padarė įtaką mano, kaip interjero dizainerio požiūriui į estetiką bei suvokimui apie grožį - svarbi kiekviena detalė, nes iš jų kuriama visuma.

Komandiruotės į tarptautines baldų ir interjero parodas Paryžiuje bei Milane, praplėtė ir užpildė mano kūrybinę sąmonę, o tuo pačiu ir įkvėpė visam gyvenimui.

2010 m., ieškodamas naujų iššūkių, išvykau į Londoną. Įsidarbinau žymioje baldų gamybos ir dizaino kompanijoje – „Poliform UK”. Čia dirbau kaip dizainerio padėjėjas. Įgijau žinių trimačio vaizdo projektavimo srityje ir dar labiau praplėčiau jau turimas žinias.

2012 m. grįžau į Lietuvą ir pradėjau savo asmeninę, interjero dizainerio karjerą, kuri tęsiasi jau 13 metų. Per šį laiką sukūriau daugybę skirtingų interjerų. Klientai tapo draugais, o meistrai dirbę bendruose projektuose - gerbėjais. Dalis projektų buvo įgyvendinami pirmą kartą, todėl tapo dideliais, sėkmingai įveiktais iššūkiais, pareikalavusiais ne tik išmonės, bet ir suteikę svarbių žinių bei neįkainojamos patirties.

Kūrybos principai

ORIGINALUMAS

Šiais laikais daiktų ir sprendimų įvairovė yra begalinė. Sunku išsirinkti. Tačiau man išsirinkti padedate Jūs. Kiekvienas klientas yra originalus, turintis unikalų charakterį, gyvenimo filosofiją, nepakartojamą patirtį, gyvenimo ritmą, stilių, pomėgius ir galiausiai - poreikius. Visa tai formuoja man užduotį - kaip turės atrodyti interjeras. Noriu, kad interjeras, kaip ir klientas, būtų unikalus, todėl stengiuosi, kad pojūtis ir interjero elementai kaskart būtų skirtingi. Esu įsitikinęs, kad žmogus savo namuose turi jaustis saugiai ir patogiai. Aplinka ir daiktai turi atitikti žmogaus dvasią ir džiuginti sielą.

„VUAU“ efektas

Pravėrus namo duris įžengi į erdvų prieangį, kurio centre stovi ovalus sagomis sagstytas suoliukas, o virš jo kabo centrinis šviestuvas. Dešiniau - didelis, barokinio stiliaus rėmais veidrodis, o kairėje – aukšta, lubas siekianti, klasikiniais raštais dekoruota rūbų spinta. Tai vienas iš pavyzdžių kaip pasiekti „VUAU“ efektą. Mano supratimu, jau pirmas žvilgsnis į kambarį turi nuteikti maloniai: atsiveria erdvė, daiktai sudaro mini kompozicijas, neblokuoja judėjimo ir nemeta didelių šešėlių – jauku žengti į vidų.

PRAKTIŠKUMAS

Tai, kas gražu, ne visada būna praktiška ir priešingai – tai, kas praktiška, ne visada būna gražu. Tai dilema, su kuria susiduriu nuolatos. Ką pasirinkti? Žinoma, galutinį žodį taria klientas, bet aš visada stengiuosi nukreipti praktiškumo keliu.

IŠPLANAVIMAS/ERGONOMIKA

Dizainas nėra tik spalvų ar baldų parinkimas. Kertinis dizaino elementas yra erdvių planavimas. Nuo sienų ir langų išplanavimo priklauso kaip patogiai bus galima išdėstyti baldus erdvėje, kaip žmogus jausis vienokios ar kitokios formos kambaryje, kaip laisvai galės judėti ir kaip patogiai gyventi. Taip pat kokio dydžio bus baldai, ar patogiai atsidarys durelės, ar bus patogu įeiti ir nusirengti, ar užteks vietos virtuvėje, ar bus lengva komunikuoti tarp erdvių ir pan. Gali pasirodyti, kad šis planavimas yra architekto darbas, tačiau iš tikro, tai interjero dizainerio sritis. Interjero dizaineris turi viziją, žino planuojamų baldų matmenis ir gali geriausiai priderinti erdvę. Kuo anksčiau įtrauksite dizainerį į namo statybos procesą tuo sėkmingesnis bus projektas. Juk stumdyti sienas popieriuje – daug paprasčiau negu natūroje.

Apie mane

Mus supantis pasaulis tai meno ir gamtos grožio santykis. Tam, kad pamatyti visas jo formas, išraiškas ir savitumus reikia pažvelgti plačiau.

Atgyja prisiminimai kai būdamas vos šešerių iškeičiau šėliones su kiemo draugais į piešinį, kurį norėjau kuo greičiau užbaigti. Visa šeima suprato – reikalas rimtas, leido. Kitą dieną mano piešinys apskriejo darželio auklėtojų rankas. Buvo prieita prie išvados – auga menininkas. Nors nuskambėjo didingai tuo viskas ir pasibaigė.

Mokydamasis vyresnėse klasėse vis dar neturėjau aiškios vizijos, kuria linkme judėsiu toliau. Ir tik tuomet, kai jau reikėjo galutinai pasirinkti studijų kryptį aš susimasčiau... ir mama man priminė apie vaikystė pomėgius. Taip prasidėjo mano kelionė į meną, grožį ir estetiką.