KELIONĖ

Kartais nežinai, kur tave nuves kelias. Kaip ir šiame projekte. O prieangyje ant sienos nutapytas burlaivis primena, kad kiekviena kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio.

Išplanavimas man visų pirma asocijuojasi su judėjimu erdvėje. Ką pamatai įžengęs pro duris? Ar lengva orientuotis? Ar erdvės išdėstytos intuityviai, ar judėjimas savaime veda tave tolyn? Ir, žinoma, ar patogu naudotis patalpomis bei baldais?

Pirmą kartą įžengęs į šį butą pamačiau tamsą. Painūs koridoriai, daugybė durų ir nejaukus jausmas nežinant, kur visa tai nuves.

Taigi pirmoji užduotis buvo perplanuoti erdves.

Sukūriau erdvų, reprezentatyvų prieangį. Stovint jame vis dar lieka paslaptis, kas slypi kitose patalpose, tačiau šviesūs, platūs praėjimai natūraliai kviečia eiti toliau ir atrasti.

Panaikinau tamsų, vingiuotą koridorių, jo vietoje suformuodamas gerokai didesnį vonios kambarį. Perplanavau patalpas taip, kad kiekvienas užkaboris būtų funkcionaliai išnaudotas, o konstrukcinės kolonos išnyktų baldų kompozicijose.

Dar vienas svarbus sprendimas – žiedinis judėjimas. Patalpas suplanavau taip, kad aplink centrinę sienos dalį būtų galima laisvai judėti ratu, o prie jos įkomponavau virtuvę, valgomojo stalą ir konsolę. Taip judėjimas tarp erdvių tapo natūralesnis, be nereikalingų akligatvių.

Taip atsirado daugiau vietos spintoms, kambariai įgavo taisyklingas stačiakampes formas, o visas butas tapo patogesnis ir erdvesnis.

Daugelis šio buto baldų buvo projektuojami individualiai – nuo virtuvės ir miegamojo spintų iki vonios kambario baldų bei vidaus durų. Tai leido išnaudoti kiekvieną erdvės centimetrą ir išlaikyti vientisą interjero charakterį.

Šie sprendimai leido sukurti prabangų klasikinio stiliaus interjerą, kuriame kelionė iš vienos erdvės į kitą tapo maloniu atradimu.